Dienos eilutė (2021-09-27):

“Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela geidžia Tavęs, o Dieve!”

Prisidėti:

Bendruomenei visuomet aktuali bendruomenės narių pagalba. Žemiau išvardinti būdai, kaip galima pridėti išlaikant bendruomenę ir užtikrinant jos gyvavimo tęstinumą. Jeigu turėtumėte konkrečių klausimų, susisiekite su mumis el. paštu.

Choras

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus.

Šv. Krikšto malonė: A) sujungia mus su Jėzumi Kristumi ir padaro Jo Bažnyčios nariais; B) išvaduoja iš gimtosios nuodėmės valdžios bei visų asmeninių nuodėmių; C) įgalina mus kartu su Jėzumi prisikelti amžinajam gyvenimui.

Kadangi Krikštas yra ryšys su Dievu, žmogus turi duoti savo sutikimą – pasakyti „Taip“. Krikštijant kūdikį, jo vardu tikėjimą išpažįsta tėvai. Krikšto metu suteikiamas šventojo vardas reiškia: „Dievas mane pažįsta, Jis amžiams priima mane ir mano individualumą. Nėra geresnių pavyzdžių už šventuosius ir nėra geresnių pagalbinių ar užtarėjų nei jie.

Nuo senų laikų Bažnyčia krikštija kūdikius. Tam yra priežastis: prieš mums apsisprendžiant priimti Dievą, Dievas jau yra apsisprendęs dėl mūsų. Taigi Krikštas yra malonė, Dievo, kuris mus besąlygiškai priima, dovana. Tikintys tėvai linkėdami savo vaikui paties geriausio, jį pakrikštija, nes Krikštas išvaduoja iš gimtosios nuodėmės veikimo ir mirties valdžios. Kūdikių Krikšto sąlyga – krikščionių tėvų pažadas įvesdinti krikštijamąjį į tikėjimą.

Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Tačiau tikėjimui reikia tikinčiųjų bendruomenės. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia.

Tėvai ir krikštatėviai Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, svarbi yra tėvų pagalba. Toks pat ir krikštatėvio bei krikštamotės vaidmuo. Jie turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

dalintis ↗

Mišių organizavimas

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus.

Šv. Krikšto malonė: A) sujungia mus su Jėzumi Kristumi ir padaro Jo Bažnyčios nariais; B) išvaduoja iš gimtosios nuodėmės valdžios bei visų asmeninių nuodėmių; C) įgalina mus kartu su Jėzumi prisikelti amžinajam gyvenimui.

Kadangi Krikštas yra ryšys su Dievu, žmogus turi duoti savo sutikimą – pasakyti „Taip“. Krikštijant kūdikį, jo vardu tikėjimą išpažįsta tėvai. Krikšto metu suteikiamas šventojo vardas reiškia: „Dievas mane pažįsta, Jis amžiams priima mane ir mano individualumą. Nėra geresnių pavyzdžių už šventuosius ir nėra geresnių pagalbinių ar užtarėjų nei jie.

Nuo senų laikų Bažnyčia krikštija kūdikius. Tam yra priežastis: prieš mums apsisprendžiant priimti Dievą, Dievas jau yra apsisprendęs dėl mūsų. Taigi Krikštas yra malonė, Dievo, kuris mus besąlygiškai priima, dovana. Tikintys tėvai linkėdami savo vaikui paties geriausio, jį pakrikštija, nes Krikštas išvaduoja iš gimtosios nuodėmės veikimo ir mirties valdžios. Kūdikių Krikšto sąlyga – krikščionių tėvų pažadas įvesdinti krikštijamąjį į tikėjimą.

Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Tačiau tikėjimui reikia tikinčiųjų bendruomenės. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia.

Tėvai ir krikštatėviai Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, svarbi yra tėvų pagalba. Toks pat ir krikštatėvio bei krikštamotės vaidmuo. Jie turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

dalintis ↗

Finansinė parama

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus.

Šv. Krikšto malonė: A) sujungia mus su Jėzumi Kristumi ir padaro Jo Bažnyčios nariais; B) išvaduoja iš gimtosios nuodėmės valdžios bei visų asmeninių nuodėmių; C) įgalina mus kartu su Jėzumi prisikelti amžinajam gyvenimui.

Kadangi Krikštas yra ryšys su Dievu, žmogus turi duoti savo sutikimą – pasakyti „Taip“. Krikštijant kūdikį, jo vardu tikėjimą išpažįsta tėvai. Krikšto metu suteikiamas šventojo vardas reiškia: „Dievas mane pažįsta, Jis amžiams priima mane ir mano individualumą. Nėra geresnių pavyzdžių už šventuosius ir nėra geresnių pagalbinių ar užtarėjų nei jie.

Nuo senų laikų Bažnyčia krikštija kūdikius. Tam yra priežastis: prieš mums apsisprendžiant priimti Dievą, Dievas jau yra apsisprendęs dėl mūsų. Taigi Krikštas yra malonė, Dievo, kuris mus besąlygiškai priima, dovana. Tikintys tėvai linkėdami savo vaikui paties geriausio, jį pakrikštija, nes Krikštas išvaduoja iš gimtosios nuodėmės veikimo ir mirties valdžios. Kūdikių Krikšto sąlyga – krikščionių tėvų pažadas įvesdinti krikštijamąjį į tikėjimą.

Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Tačiau tikėjimui reikia tikinčiųjų bendruomenės. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia.

Tėvai ir krikštatėviai Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, svarbi yra tėvų pagalba. Toks pat ir krikštatėvio bei krikštamotės vaidmuo. Jie turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

dalintis ↗

Nakvynės kunigams suteikimas

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus.

Šv. Krikšto malonė: A) sujungia mus su Jėzumi Kristumi ir padaro Jo Bažnyčios nariais; B) išvaduoja iš gimtosios nuodėmės valdžios bei visų asmeninių nuodėmių; C) įgalina mus kartu su Jėzumi prisikelti amžinajam gyvenimui.

Kadangi Krikštas yra ryšys su Dievu, žmogus turi duoti savo sutikimą – pasakyti „Taip“. Krikštijant kūdikį, jo vardu tikėjimą išpažįsta tėvai. Krikšto metu suteikiamas šventojo vardas reiškia: „Dievas mane pažįsta, Jis amžiams priima mane ir mano individualumą. Nėra geresnių pavyzdžių už šventuosius ir nėra geresnių pagalbinių ar užtarėjų nei jie.

Nuo senų laikų Bažnyčia krikštija kūdikius. Tam yra priežastis: prieš mums apsisprendžiant priimti Dievą, Dievas jau yra apsisprendęs dėl mūsų. Taigi Krikštas yra malonė, Dievo, kuris mus besąlygiškai priima, dovana. Tikintys tėvai linkėdami savo vaikui paties geriausio, jį pakrikštija, nes Krikštas išvaduoja iš gimtosios nuodėmės veikimo ir mirties valdžios. Kūdikių Krikšto sąlyga – krikščionių tėvų pažadas įvesdinti krikštijamąjį į tikėjimą.

Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Tačiau tikėjimui reikia tikinčiųjų bendruomenės. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia.

Tėvai ir krikštatėviai Kad Krikšto malonė galėtų išsiskleisti, svarbi yra tėvų pagalba. Toks pat ir krikštatėvio bei krikštamotės vaidmuo. Jie turi būti tvirtai tikintys, pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

dalintis ↗